- aptočioti
- 2 aptočióti tr. daug aprengti, apmuturiuoti: Aptočiók vaiką gerai, kad nesušaltų Vdžg. Apvilko, aptočiójo tą vaiką – nė joks šaltis neįveiks Jrb. | refl. Vdžg: Tei apsitočiójau, kad vos paeinu [p]Jrb. Apsitočiójus, rodos, kad sušals Jrb. Apsitočiójau – nė paeit negaliu Erž. \ točioti; aptočioti; išsitočioti
Dictionary of the Lithuanian Language.